Automobiliai suprojektuoti taip, kad jų važiuoklė turėtų tam tikrą atsparumo smūgiams laipsnį. Jei važiuoklė trenkiasi ir gali greitai pereiti per kliūtį, tai reiškia, kad tarp kliūties ir važiuoklės nebuvo didelio kieto kontakto, todėl smūgis buvo minimalus. Tačiau jei nukentės kritiniai komponentai ar vamzdynai, tai gali sutrikdyti normalią automobilio veiklą.
Automobilio važiuoklė apima daug gyvybiškai svarbių dalių. Pavyzdžiui, priekinėje važiuoklės dalyje paprastai yra tokių komponentų kaip variklio alyvos karteris, transmisijos alyvos karteris, antrinis rėmas, pakabos svirtys ir kt. Galinėje dalyje yra tokių elementų kaip rėmas ir pakabos svirties. Viduryje yra išmetimo vamzdis, pavaros velenas ir įvairūs laidai, todėl konstrukcija yra gana sudėtinga.
Jei automobilio važiuoklės dalys, pvz., išmetimo vamzdis arba trijų krypčių katalizinis konverteris, nutrenktų, gedimas visų pirma būtų susijęs su išmetimo sistemos komponentais. Tais atvejais, kai pakabos dalys, pvz., pasukama svirtis, dėl smūgio smarkiai deformuojasi, gali būti sutrikdyti pirminiai automobilio ratų suvedimo parametrai, dėl kurių gali atsirasti krypties nukrypimų ar net didelių trinties garsų.
Be to, jei automobilio važiuoklės sutvirtinimo dalys bus sumuštos, tai gali subraižyti dangą ar net atskleisti apatinį metalą. Jei į tai nebus imamasi nedelsiant, važiuoklė gali smarkiai rūdyti. Todėl, jei automobilio važiuoklė nutrenkiama, rekomenduojama nedelsiant apsilankyti remonto dirbtuvėse, kad būtų atlikta visapusiška apžiūra.
Atsižvelgiant į konkrečią paveiktą dalį ir smūgio stiprumą, remontui turėtų būti taikoma tinkama diagnostika ir tiksliniai techniniai metodai. Be to, važiuojant lauke labai svarbu būti atsargiems. Tiems, kurie dažnai važiuoja nelygiu reljefu, gali būti protinga įdiegti važiuoklės šarvus. Tai ne tik tam tikru mastu apsaugo automobilio važiuoklę nuo smūgių, bet ir padidina transporto priemonės garso izoliacijos galimybes.
